Post by girl215 on Nov 19, 2007 20:25:52 GMT 2
Kiek prancûzams svarbus vynas, o Indijai ðventos karvës, tiek Japonijoj gerbiami anime. Tai ne tik pramoga vaikams prieð miegà, o iðtisa savø taisykliø, paproèiø, istorijos virtinë. Ir kuria juos ne vis ið paauglystës metø neiðbrendantys menininkai, o þymiausi ðalies dailininkai, kompozitoriai, daininkai.
Japonai dël tokios pieðtos tikrovës neturëtø jums pasirodyti vaikiðki. Anime - puiki galimybë prilygti vakarietiðkiesiems holivudams ir parodyti pasauliui, kad sparèiai populiarëjanèiame kine jie taip pat kaþkà gali.
Kol amerikieèiai jau vienà po kito kepë filmus, japonai tik svajojo realybæ perkelt á ekranà- niekas neturëjo tiek entuziazmo ir iðtekliø kurti pranaðesnæ kino pramonæ.
Tada kaþkoks genijus nusprendë pasekti protëviø pëdomis - nupieðti realybæ patiems. Ir tai pasirodë kur kas lengviau ir patraukliau uþ tikràjá kinà - nereikia po keliolika kartø filmuoti tø paèiø scenø, o ir personaþus kuri pats.
Tiesa, pirmasis japoniðkas filmukas pasirodë kiek anksèiau nei ðios ambicijos pralenkti amerikieèius- trijø sekundþiø japoniðkas judantis komiksas apie þvejojantá berniukà ðiemet ðvenèia ðimto metø jubiliejø!
Anime pradininkai- budistø vienuoliai?
CorbisTurbût ne paslaptis, kad animaciniai filmukai - begalës ranka pieðtø paveiksliukø komiksas. O pieðti kaþkà panaðaus á komiksus japonai pradëjo jau VII amþiuje. Ir tai darydavo budistø vienuoliai, mëgdavæ pasakoti istorijas ið pieðiniø.
Taip gimë manga- tie patys pieðti komiksai, kurie ir yra japoniðkos animacijos pagrindas.
Dabartinës mangos pradininku laikomas Osamu Tezuka - be jo dabartiniai anime filmukai atrodytø visai kitaip.
Vakaruose komiksus galëjai rasti tik vaikø leidiniø skyriuje, ir tai tik apie tuos paèius super- duper visagalius vyrukus, gelbëjanèius pasaulá, Japonijoj komiksai buvo kuriami tiek maþiesiems, tiek tø maþøjø seneliams.
Animeistorijø þanrai neapsiriboja tik dramomis, komedijomis ar meilës istorijomis. Kasdien sukuriama tokia galybë manga ir anime istorijø, jog kûryba atskirai skirstoma á filmukus maþoms mergaitëms (vadinami Shojo), nuotykiais su naiviais ir pasimetusiais herojais (Moe arba net romantiðkomis istorijomis tarp vaikinø (Shonen-ai).
Japonai tikrai crazy - net 40% spausdinamos leidybinës produkcijos sudaro manga komiksai!
Dideliø akiø paslaptys
Reuters/ ScanpixKam jiems tos beprotiðkai didelës akys? Turbût tai tas pats noras savo pieðta realybe bandyti rungtis su amerikietiðkuoju kinu.
Trisdeðimtaisiais praëjusio amþiaus metais, japonams dar entuziastingai bandant sukurti savo Holivudà, kûrëjai bandydavo kopijuoti vakarietiðkus aktoriø bruoþus. Tad nors anime ir vadinamas japoniðkos kultûros atspindþiu, filmukø herojai - visai ne jø tautieèiai, o beprotiðkai plaèiø akiø, baltaodþiai, aukðto ûgio vakarieèiai. Þinoma, dabar tai - joks vakarietiðkumo simbolis, o tiesiog- animacijos bruoþas. Bet galima suabejoti bet kuo.
Didelës akys - ne dël noro ásiteikti svetimiems. Tiek manga, tiek anime skiria didelá dëmesá emocijoms, tad kuo didesnës akys, tuo geresnis ir jausmingesnis herojus yra. Daþniausiai.
Negimei japonu- anime suprasti tau nelemta
Net jei prieð kelis metus bëgai su draugais ið pamokø, kad paþûrëtum „Dragon ball“, deja, savæs anime gerbëju vadinti dar negali. Vakarieèiams komiksai ir animacija - maþavertë produkcija vaikams, tad ir mus pasiekia tik pakankamai nerimti ir visai netikri japoniðki kûrinukai.
Kaþkada ambicingai siekæ pasirodyti vakarams ðiandien japonai nesijaudina, kad savàja animacija neuþkariavo pasaulio. Atvirkðèiai - jie stebisi, kad atsiranda daug anime gerbëjø tiek ið Amerikos, tiek ið Europos ðaliø.
Anime ir manga animacijoje gausu kultûriniø simboliø, kuriø þiûrovas daþniausiai net nepastebi, o jei ir pastebi kelis - daþniausiai supranta juos savaip, per vakarietiðkà prizmæ.
Kai vakarieèiø dramose gerieji spaidermenai visados nugali, japonø animacijoj daþnai mirðta ir geriausieji. Juk in real, kartais laimi blogiukai, o gerieji lieka nuskriausti.
Vakarieèiams suþalotas veidas kelia gailestá, o japonø kultûroj pieðtas herojus su kraujuojanèia nosimi suprantamas kaip patrauklumo simbolis.
nors ne visiskai su sio straipsniu sutinku taciau suzinojau si ta naujo
Japonai dël tokios pieðtos tikrovës neturëtø jums pasirodyti vaikiðki. Anime - puiki galimybë prilygti vakarietiðkiesiems holivudams ir parodyti pasauliui, kad sparèiai populiarëjanèiame kine jie taip pat kaþkà gali.
Kol amerikieèiai jau vienà po kito kepë filmus, japonai tik svajojo realybæ perkelt á ekranà- niekas neturëjo tiek entuziazmo ir iðtekliø kurti pranaðesnæ kino pramonæ.
Tada kaþkoks genijus nusprendë pasekti protëviø pëdomis - nupieðti realybæ patiems. Ir tai pasirodë kur kas lengviau ir patraukliau uþ tikràjá kinà - nereikia po keliolika kartø filmuoti tø paèiø scenø, o ir personaþus kuri pats.
Tiesa, pirmasis japoniðkas filmukas pasirodë kiek anksèiau nei ðios ambicijos pralenkti amerikieèius- trijø sekundþiø japoniðkas judantis komiksas apie þvejojantá berniukà ðiemet ðvenèia ðimto metø jubiliejø!
Anime pradininkai- budistø vienuoliai?
CorbisTurbût ne paslaptis, kad animaciniai filmukai - begalës ranka pieðtø paveiksliukø komiksas. O pieðti kaþkà panaðaus á komiksus japonai pradëjo jau VII amþiuje. Ir tai darydavo budistø vienuoliai, mëgdavæ pasakoti istorijas ið pieðiniø.
Taip gimë manga- tie patys pieðti komiksai, kurie ir yra japoniðkos animacijos pagrindas.
Dabartinës mangos pradininku laikomas Osamu Tezuka - be jo dabartiniai anime filmukai atrodytø visai kitaip.
Vakaruose komiksus galëjai rasti tik vaikø leidiniø skyriuje, ir tai tik apie tuos paèius super- duper visagalius vyrukus, gelbëjanèius pasaulá, Japonijoj komiksai buvo kuriami tiek maþiesiems, tiek tø maþøjø seneliams.
Animeistorijø þanrai neapsiriboja tik dramomis, komedijomis ar meilës istorijomis. Kasdien sukuriama tokia galybë manga ir anime istorijø, jog kûryba atskirai skirstoma á filmukus maþoms mergaitëms (vadinami Shojo), nuotykiais su naiviais ir pasimetusiais herojais (Moe arba net romantiðkomis istorijomis tarp vaikinø (Shonen-ai).
Japonai tikrai crazy - net 40% spausdinamos leidybinës produkcijos sudaro manga komiksai!
Dideliø akiø paslaptys
Reuters/ ScanpixKam jiems tos beprotiðkai didelës akys? Turbût tai tas pats noras savo pieðta realybe bandyti rungtis su amerikietiðkuoju kinu.
Trisdeðimtaisiais praëjusio amþiaus metais, japonams dar entuziastingai bandant sukurti savo Holivudà, kûrëjai bandydavo kopijuoti vakarietiðkus aktoriø bruoþus. Tad nors anime ir vadinamas japoniðkos kultûros atspindþiu, filmukø herojai - visai ne jø tautieèiai, o beprotiðkai plaèiø akiø, baltaodþiai, aukðto ûgio vakarieèiai. Þinoma, dabar tai - joks vakarietiðkumo simbolis, o tiesiog- animacijos bruoþas. Bet galima suabejoti bet kuo.
Didelës akys - ne dël noro ásiteikti svetimiems. Tiek manga, tiek anime skiria didelá dëmesá emocijoms, tad kuo didesnës akys, tuo geresnis ir jausmingesnis herojus yra. Daþniausiai.
Negimei japonu- anime suprasti tau nelemta
Net jei prieð kelis metus bëgai su draugais ið pamokø, kad paþûrëtum „Dragon ball“, deja, savæs anime gerbëju vadinti dar negali. Vakarieèiams komiksai ir animacija - maþavertë produkcija vaikams, tad ir mus pasiekia tik pakankamai nerimti ir visai netikri japoniðki kûrinukai.
Kaþkada ambicingai siekæ pasirodyti vakarams ðiandien japonai nesijaudina, kad savàja animacija neuþkariavo pasaulio. Atvirkðèiai - jie stebisi, kad atsiranda daug anime gerbëjø tiek ið Amerikos, tiek ið Europos ðaliø.
Anime ir manga animacijoje gausu kultûriniø simboliø, kuriø þiûrovas daþniausiai net nepastebi, o jei ir pastebi kelis - daþniausiai supranta juos savaip, per vakarietiðkà prizmæ.
Kai vakarieèiø dramose gerieji spaidermenai visados nugali, japonø animacijoj daþnai mirðta ir geriausieji. Juk in real, kartais laimi blogiukai, o gerieji lieka nuskriausti.
Vakarieèiams suþalotas veidas kelia gailestá, o japonø kultûroj pieðtas herojus su kraujuojanèia nosimi suprantamas kaip patrauklumo simbolis.
nors ne visiskai su sio straipsniu sutinku taciau suzinojau si ta naujo
bet jau istaisiau
