Post by girl215 on Jun 10, 2007 13:32:14 GMT 2
Ilgai ilgai galvojau ka parasyti ir sugalvojau viename saite radau informacijos, kuri mane sudomino. Tai anime istorija. Na nors dalele jos taigi savo radiniu noriu pasidalinti ir su jumis..... idomaus skaitymo.....
Pirmieji eksperimentai su animacija Japonijoje prasidëjo 1913 metais, o pirmieji animaciniai filmai pasirodë 1917 metais. Tai buvo trumpuèiai filmukai ilgumo nuo vienos iki penkiø minuèiø, juos kûrë atskiri menininkai, bandantys atkurti ankstesnius Amerikos bei Europos animatoriø darbus.
Paèiu pirmu Japoniðku animaciniu filmu laikomas "Naujas rinktinis albumas" [Dekoboko Shin Gachou] (1917) Sim okavy Dëkomëna. Taip pat 1917-tais buvo sukurtas "Beþdþionës ir krabo kova" [Saru Kani Kassen] Kytajamy Sëitaro, o 1918-tais taip pat jo "Mamotaro" [Momotarou].
20-taisiais metais filmai paprastai nebûdavo ilgesni kaip 15 minuèiø. Tai bûdavo arba vakarø siuþeto pamëgdþiojimas, kaip, pavyzdþiui, amerikietiðko serialo "Katinas Feliksas" [Felix the Cat], arba daþniausiai tai bûdavo klasikiniø kinieèiø bei japonø pasakø ekranizacija, kaip antai "Didingiausias Japonijos herojus Mamotaro" [Nihonichi no Momotarou], nupieðtas tradiciniu Japonø grafikos stiliumi.
Þinomesniais nebylaus kino animatoriais laikomi Simokava Dëkotën, Koty Dzuniti, Kitajama Sëytaro, Jamamoto Sanaz, Murata Jacudzi ir Ofydzi Noboru, karpë savo personaþus ið popieriaus (taip vadinama siluetinë animacija).
Jamamoto Sanaz filmas “Kalnas, ant kurio palikdavo mirèiai motinas” [Ubasuteyama] (1924) laikomas paèiu seniausiu Japonø animaciniø filmø, iðlikusiø iki mûsø dienø.
Praktiðkai visa tø dienø animacija buvo kuriama maþose namø studijose ir juos finansuodavo kinematografijos firmos, mainais gaudamos teises transliuoti filmà. Animacijos kûrimo procese dalyvavo tokios kino kompanijos kaip: "Asahi Kinema", "Takamasa Eiga", "Yokohama Cinema Kyokai" ir kai kurios kitos.
1932 metais Masaoko Këndzo sukuria pirmàjà vien animacijos studijà "Masaoka Fim Production" ir 1933 metais sukuria pirmà ágarsintà japoniðkà animaciná filmà “Pasaulio jëgos ir moterys” [Chikara to Onna no Yononaka].
30-tais metais Japonijoje, kaip ir visame pasaulyje, stiprëjo militarinës nuotaikos, ir senovinës pasakos uþleido vietà humoristiniam siuþetui, kuris vis labiau ir labiau plëtë Amerikos átakà. Jau 1934 metais Sëo Micujo sukuria 11 minuèiø filmà “Kapralas Norakuro [Norakuro Gocho], populiariø Tagavos Suiûos komiksø apie nelaimëlio ðuns nuotykius parodijinëje gyvûnø armijoje ekranizacija. O nuo 1937 metø, kai Japonija pradëjo intervencijà á Kinijà, ant þiûrovo pasipylë animacijos su agitaciniu turiniu kruða.
1943 metais, valdþios paliepimu, Sëo Mucuju paskyrë nufilmuoti pirmà japonø pilnametraþiná animaciná filmà. Juo tapo “Momotaro, jûrø erelis” [Momotarou no Umiwashi], o 1945 metais Ëdzo Micuju nufilmavo jo pratæsimà – “Momotaro, didysis karys” [Momotarou: Umi no Shinpei]. Ðie filmai pasakojo apie þmogiðkø þvëreliø – jûrø pëstininkø herojiðkas operacijas - jie gelbëjo Indonezijà ir Malaizijà nuo karikatûriðkø raguotø velniûkðèiø, kuriais turëtø bûti amerikonai. Per keturis mënesius po antro filmo pasirodymo Japonija kapituliavo, bet jis spëjo padaryti á spûdá jaunajam Tëdzuku Osamu.
Nauja Pradþia (50-tieji metai)
40-tøjø gale ir 50-tøjø pradþioje Japonijos ekonomikà buvo apëmusi didelë ekonominë krizë. Tai, be abejo, atsiliepë ir animacijos tobulëjimui. Be to, kino ekranai buvo perkrauti animacijos atkeliavusios ið JAV.
Buvo akivaizdu, kad ateitis atitenka ne individualiems darbams, o didelëms animacijos studijoms, panaðioms á Amerikietiðkasias. Pirmàja tokia studija tapo "Nippon Douga", kurià ákûrë Masaoko Këndzo ir Jamamoto Sanaë. 1947 metais Imikava Kon studijoje "Toho Eiga" sukuria pirmàjá lëliø filmà – “Tarnautoja tvirtovëje” [Musume Dojoji]. Bet apskritai animacija Japonijoje merdëjo, buvo daroma labai maþai filmø, ir jie buvo trumpametraþiniai. Bet vis dëlto procesas vyko.
1956 metais pirmàjà tikrai stambià animacijos studijà pavadinimu "Toei Douga" ákuria Okava Chirosi, nusipirkæs "Nippon Douga", kuri per tà laikà jau spëjo pereiti ið vienø rankø á kitas, o jos pirmuoju filmu tapo juodai-baltas “Katës ádrëskimai” [Ko neko no Rakugaki] (1957) reþisieriaus Mori Jasudzi. 1958 spalá "Toei Douga" iðleido pirmàjá Japonijoje spalvotà pilnametraþiná filmà “Legenda apie baltà gyvatæ” [Hakuja Den], kuris padarë didelá áspûdá baigianèiam mokyklà Midzaki Chajo.
Pirmieji studijos "Toei Douga" pilnametraþiniai filmai labai priminë pilnametraþinius Volto Disnëjaus studijos darbus – jø kûrimo procesas uþimdavo apie vienerius metus, tai bûdavo stambios ekranizacijos liaudies (tiktai japonø ir kinø, o ne Europos) pasakø motyvais, kuriose bûdavo daug gyvûnø personaþø. Kai kurie netgi pateko á Amerikos ekranus, bet ten þlugdavo, ir dviems deðimtmeèiams japonø animacija praktiðkai iðnyko ið JAV ekranø.
Ir ðtai atëjo Tëdzuka (60-tieji metai)
Treèiu rimtu "Toei Douga" projektu tapo filmas “Kelionë á vakarus”, [Saiyu-ki] (1960) reþisierius Jabusita Taibzi. Tai buvo mangos “Didysis Goku nuotykis” [Goku no Daibouken] (1952-1959), jau tada gerai þinomo ir áþymaus mangaku Tedzuka Osamu, ekranizacija. Be abejo, Tedzuka taipogi prisidëjo prie ðio filmo kûrimo. Jis susidomëjo tuometiniu animacijos verslu, ir, ákvëptas Amerikos studijos "Hanna-Barbera" darbø populiarumu Japonijoje, jis nusprendë pats uþsiimti televizinës animacijos verslu ir palikti pasakø siuþetus, nes sparèiai kilo mokslinës fantastikos populiarumas.
1961 metais Tëdzuka sukuria savo asmeninæ animacijos studijà "Mushi Productions". Po 1962 metais iðleistos nekomercinës eksperimentinës juostos “Vienos gatvës istorija” [Aru Machikadou no Monogatari] 1963 metø sausá pradedamas rodyti pirmas tikrai populiarus juodai-baltas japonø animacinis TV serialas “Galingasis Atomas” [Tetsuwan Atomu] (1963-1966) (pats pirmas japonø animacinis TV serialas buvo “Otoki studijos Kalendorius paveikslëliuose” [Otoki Manga Calendar] (1962-1964), padarytas 1955 metais Jokojamos Riuyti, "Otogi" studijoje, ). Tai buvo fantastinis serialas, skirtas vaikams apie dràsaus ir protingo berniuko-roboto nuotykius.
Ðio serialo sëkmë buvo tokia svarbi, kad jau 1963 metø pabaigoje Japonijoje buvo keturios televizinës animacijos studijos, neskaitant "Toei Douga" TV-padalinio. 1965 metais studija "Mushi" pradëjo kurti savo pirmàjá spalvotà TV-serialà “Dþiungliø imperatorius” [Jungle Taitei] (1965-1966), kurio reþisierius buvo Rintaro.
1967 metais studija “Tatsunoko” pradeda gaminti TV-serialà, kuris, beje, buvo rodomas ir mûsø TV ekranuose, pavadinimu “Lenktynininkas SPEED” [Mach Go Go Go] (1967-1968), tai buvo pirmasis anime serialas sporto tematika, o 1966 metais studija "Toei Douga" iðleidþia pirmà ir labai sëkmingà anime serialà mergaitëms – “Ragana Sali” [Mahoutsukai Sally] (1966-1968), kuris sukurtas pagal Micutëru Jokojamu manga “Ragana Sani” [Mahoutsukai Sunny], kuri savo ruoþtu buvo sukurta pagal Amerikos TV serialà “Raganiûkðtë” [Bewitched]. Pagrindinës herojës vardas buvo pakeistas dël “autoriniø” sutapimø su firma "Sony". Pirmos septyniolika serijø buvo juodai-baltos, visos kitos – spalvotos. Tai buvo ne tik pirmas serialas, skirtas mergaitëms, bet ir pirmas serialas apie “merginas-burtininkes”, ið kuriø, beveik po dvideðimties metø, bemaþ populiariausiu tapo serialas “Nuostabioji kovotoja SailorMoon” [Pretty Soldier SailorMoon].
Antruoju tokiu serialu laikomas “Akko paslaptis” [Himitsu no Akko-chan] (1969-1970), pastatytas pagal Akacuki Fudio manga. Serialas nulëmë tolimesná þanro “merginos-burtininkës” vystymàsi – paprasta mergaitë/mergina gauna magiðkà daiktà, kurio pagalba ji gali pasiversti kuo nors kitu ir pasikeitusi padëti þmonëms. Taip pat ji turi maþà, stebuklingà pagalbininkà, daþniausiai tai bûna koks nors gyvûnas (labai daþnai - katë). Daugiau apie serialø þanrà apie “merginas-burtininkas” raðoma kitoje anime istorijos dalyje.
Pagal Micutëru Jokojama manga tais metais sukuriamas pirmas juodai-baltas japonø TV-serialas apie “valdomus didþiulius robotus” – “Geleþinis þmogus numeris 28” " [Tetsujin #28] (1966). 70-tais ðià temà iðplëtë ir iðpopuliarino Nagaem Go, kuris pavertë jà tikru lobiu fantastiniø epopëjø siuþetams.
1969 metais pradedamas rodyti pats ilgiausias þmonijos istorijoje televizinis animacinis serialas – “Sadzaë-san” [Sazae-san] pagal Chasëgba Mamiko manga. Jis yra teberodomas iki ðiø dienø, jau kelios japonø kartos iðaugo þiûrëdami ponios Sadzaë ir jos draugiðkos ðeimos nuotykius.
Tais paèiais metais iðëjo du filmai, kurios buvo galima pamatyti per rusø televizijà. Tai – “Batuotas katinas” " [Nagagutsu wo Haita Neko] Jabukos Kimio (jo pagrindinis herojus tapo studijos "Toei Douga" simboliu) ir “Laivas-ðmëkla” [Sora Tobu Yureisen] Ikëdos Chuposi, kuriame savo pirmàjá svarbesná darbà gavo Mijadzaki Chjao.
Tuo pat metu iðleidþiamas pirmas sportinis serialas skirtas beisbolui, tuo metu tai buvo pati populiariausia sporto ðaka Japonijoje. Jis vadinosi “Kiodzino þvaigþdë” [Kyojin no Hoshi] (1969). Ir tais paèiais metais iðleidþiamas pirmas, sporto tema, pilnametraþinis anime mergaitëms, apie krepðiná – “Geriausia ataka” [Attack No. 1]. Abu jie buvo gan sëkmingi, ir iðvedë nemaþai “standartø” á paaugliams skirtà anime þanrà apie sportà.
Tais metais Tëdzuka Osamu padarë didelæ átakà tolimesniam japonø animacijos formavimuisi - jis smarkiai iðplëtë leidþiamø temø ratà ir þiûrovø auditorijà. 1969 metais jis iðleidþia pilnametraþiná anime, skirtà suaugusiems, - “1001 naktis” [Senya Ichiya Monogatari] þymiø arabø pasakø suaugusiems motyvais, o 1971 metais pasirodo “Kleopatra” [Cleopatra] – dràsi, beveik pornografinë parodija pagal istorinius filmus ið Romos gyvenimo.
Tokiu bûdu á 70-uosius metus anime áþengë jau susiformavusiu komerciniu menu, þymiai populiaresnë Japonijos, nei, pavyzdþiui, kokia kita nacionalinë animacija savo ðalyje. Tuo metu beveik visi stambûs anime projektai buvo televizijos serialai, daþniausiai mangos ekranizacijos. Vienu ið nedaugelio iðimèiø tapo Takachatos Isao ir Mijadzaki Chajao filmas “Chorsas – narsusis saulës princas” " [Taiyo no Ouji Horus no Daibouken] (1968), kuris, neþiûrint á Toei valdþios prieðiðkumà (Takachata ir Mijaddzaki buvo profsàjungos lyderiai, konfliktavæ su valdþia), buvo þiûrovø ðiltai priimtas ir ávedë naujo þanro japonø animacijoje pagrindus.
Pirmieji eksperimentai su animacija Japonijoje prasidëjo 1913 metais, o pirmieji animaciniai filmai pasirodë 1917 metais. Tai buvo trumpuèiai filmukai ilgumo nuo vienos iki penkiø minuèiø, juos kûrë atskiri menininkai, bandantys atkurti ankstesnius Amerikos bei Europos animatoriø darbus.
Paèiu pirmu Japoniðku animaciniu filmu laikomas "Naujas rinktinis albumas" [Dekoboko Shin Gachou] (1917) Sim okavy Dëkomëna. Taip pat 1917-tais buvo sukurtas "Beþdþionës ir krabo kova" [Saru Kani Kassen] Kytajamy Sëitaro, o 1918-tais taip pat jo "Mamotaro" [Momotarou].
20-taisiais metais filmai paprastai nebûdavo ilgesni kaip 15 minuèiø. Tai bûdavo arba vakarø siuþeto pamëgdþiojimas, kaip, pavyzdþiui, amerikietiðko serialo "Katinas Feliksas" [Felix the Cat], arba daþniausiai tai bûdavo klasikiniø kinieèiø bei japonø pasakø ekranizacija, kaip antai "Didingiausias Japonijos herojus Mamotaro" [Nihonichi no Momotarou], nupieðtas tradiciniu Japonø grafikos stiliumi.
Þinomesniais nebylaus kino animatoriais laikomi Simokava Dëkotën, Koty Dzuniti, Kitajama Sëytaro, Jamamoto Sanaz, Murata Jacudzi ir Ofydzi Noboru, karpë savo personaþus ið popieriaus (taip vadinama siluetinë animacija).
Jamamoto Sanaz filmas “Kalnas, ant kurio palikdavo mirèiai motinas” [Ubasuteyama] (1924) laikomas paèiu seniausiu Japonø animaciniø filmø, iðlikusiø iki mûsø dienø.
Praktiðkai visa tø dienø animacija buvo kuriama maþose namø studijose ir juos finansuodavo kinematografijos firmos, mainais gaudamos teises transliuoti filmà. Animacijos kûrimo procese dalyvavo tokios kino kompanijos kaip: "Asahi Kinema", "Takamasa Eiga", "Yokohama Cinema Kyokai" ir kai kurios kitos.
1932 metais Masaoko Këndzo sukuria pirmàjà vien animacijos studijà "Masaoka Fim Production" ir 1933 metais sukuria pirmà ágarsintà japoniðkà animaciná filmà “Pasaulio jëgos ir moterys” [Chikara to Onna no Yononaka].
30-tais metais Japonijoje, kaip ir visame pasaulyje, stiprëjo militarinës nuotaikos, ir senovinës pasakos uþleido vietà humoristiniam siuþetui, kuris vis labiau ir labiau plëtë Amerikos átakà. Jau 1934 metais Sëo Micujo sukuria 11 minuèiø filmà “Kapralas Norakuro [Norakuro Gocho], populiariø Tagavos Suiûos komiksø apie nelaimëlio ðuns nuotykius parodijinëje gyvûnø armijoje ekranizacija. O nuo 1937 metø, kai Japonija pradëjo intervencijà á Kinijà, ant þiûrovo pasipylë animacijos su agitaciniu turiniu kruða.
1943 metais, valdþios paliepimu, Sëo Mucuju paskyrë nufilmuoti pirmà japonø pilnametraþiná animaciná filmà. Juo tapo “Momotaro, jûrø erelis” [Momotarou no Umiwashi], o 1945 metais Ëdzo Micuju nufilmavo jo pratæsimà – “Momotaro, didysis karys” [Momotarou: Umi no Shinpei]. Ðie filmai pasakojo apie þmogiðkø þvëreliø – jûrø pëstininkø herojiðkas operacijas - jie gelbëjo Indonezijà ir Malaizijà nuo karikatûriðkø raguotø velniûkðèiø, kuriais turëtø bûti amerikonai. Per keturis mënesius po antro filmo pasirodymo Japonija kapituliavo, bet jis spëjo padaryti á spûdá jaunajam Tëdzuku Osamu.
Nauja Pradþia (50-tieji metai)
40-tøjø gale ir 50-tøjø pradþioje Japonijos ekonomikà buvo apëmusi didelë ekonominë krizë. Tai, be abejo, atsiliepë ir animacijos tobulëjimui. Be to, kino ekranai buvo perkrauti animacijos atkeliavusios ið JAV.
Buvo akivaizdu, kad ateitis atitenka ne individualiems darbams, o didelëms animacijos studijoms, panaðioms á Amerikietiðkasias. Pirmàja tokia studija tapo "Nippon Douga", kurià ákûrë Masaoko Këndzo ir Jamamoto Sanaë. 1947 metais Imikava Kon studijoje "Toho Eiga" sukuria pirmàjá lëliø filmà – “Tarnautoja tvirtovëje” [Musume Dojoji]. Bet apskritai animacija Japonijoje merdëjo, buvo daroma labai maþai filmø, ir jie buvo trumpametraþiniai. Bet vis dëlto procesas vyko.
1956 metais pirmàjà tikrai stambià animacijos studijà pavadinimu "Toei Douga" ákuria Okava Chirosi, nusipirkæs "Nippon Douga", kuri per tà laikà jau spëjo pereiti ið vienø rankø á kitas, o jos pirmuoju filmu tapo juodai-baltas “Katës ádrëskimai” [Ko neko no Rakugaki] (1957) reþisieriaus Mori Jasudzi. 1958 spalá "Toei Douga" iðleido pirmàjá Japonijoje spalvotà pilnametraþiná filmà “Legenda apie baltà gyvatæ” [Hakuja Den], kuris padarë didelá áspûdá baigianèiam mokyklà Midzaki Chajo.
Pirmieji studijos "Toei Douga" pilnametraþiniai filmai labai priminë pilnametraþinius Volto Disnëjaus studijos darbus – jø kûrimo procesas uþimdavo apie vienerius metus, tai bûdavo stambios ekranizacijos liaudies (tiktai japonø ir kinø, o ne Europos) pasakø motyvais, kuriose bûdavo daug gyvûnø personaþø. Kai kurie netgi pateko á Amerikos ekranus, bet ten þlugdavo, ir dviems deðimtmeèiams japonø animacija praktiðkai iðnyko ið JAV ekranø.
Ir ðtai atëjo Tëdzuka (60-tieji metai)
Treèiu rimtu "Toei Douga" projektu tapo filmas “Kelionë á vakarus”, [Saiyu-ki] (1960) reþisierius Jabusita Taibzi. Tai buvo mangos “Didysis Goku nuotykis” [Goku no Daibouken] (1952-1959), jau tada gerai þinomo ir áþymaus mangaku Tedzuka Osamu, ekranizacija. Be abejo, Tedzuka taipogi prisidëjo prie ðio filmo kûrimo. Jis susidomëjo tuometiniu animacijos verslu, ir, ákvëptas Amerikos studijos "Hanna-Barbera" darbø populiarumu Japonijoje, jis nusprendë pats uþsiimti televizinës animacijos verslu ir palikti pasakø siuþetus, nes sparèiai kilo mokslinës fantastikos populiarumas.
1961 metais Tëdzuka sukuria savo asmeninæ animacijos studijà "Mushi Productions". Po 1962 metais iðleistos nekomercinës eksperimentinës juostos “Vienos gatvës istorija” [Aru Machikadou no Monogatari] 1963 metø sausá pradedamas rodyti pirmas tikrai populiarus juodai-baltas japonø animacinis TV serialas “Galingasis Atomas” [Tetsuwan Atomu] (1963-1966) (pats pirmas japonø animacinis TV serialas buvo “Otoki studijos Kalendorius paveikslëliuose” [Otoki Manga Calendar] (1962-1964), padarytas 1955 metais Jokojamos Riuyti, "Otogi" studijoje, ). Tai buvo fantastinis serialas, skirtas vaikams apie dràsaus ir protingo berniuko-roboto nuotykius.
Ðio serialo sëkmë buvo tokia svarbi, kad jau 1963 metø pabaigoje Japonijoje buvo keturios televizinës animacijos studijos, neskaitant "Toei Douga" TV-padalinio. 1965 metais studija "Mushi" pradëjo kurti savo pirmàjá spalvotà TV-serialà “Dþiungliø imperatorius” [Jungle Taitei] (1965-1966), kurio reþisierius buvo Rintaro.
1967 metais studija “Tatsunoko” pradeda gaminti TV-serialà, kuris, beje, buvo rodomas ir mûsø TV ekranuose, pavadinimu “Lenktynininkas SPEED” [Mach Go Go Go] (1967-1968), tai buvo pirmasis anime serialas sporto tematika, o 1966 metais studija "Toei Douga" iðleidþia pirmà ir labai sëkmingà anime serialà mergaitëms – “Ragana Sali” [Mahoutsukai Sally] (1966-1968), kuris sukurtas pagal Micutëru Jokojamu manga “Ragana Sani” [Mahoutsukai Sunny], kuri savo ruoþtu buvo sukurta pagal Amerikos TV serialà “Raganiûkðtë” [Bewitched]. Pagrindinës herojës vardas buvo pakeistas dël “autoriniø” sutapimø su firma "Sony". Pirmos septyniolika serijø buvo juodai-baltos, visos kitos – spalvotos. Tai buvo ne tik pirmas serialas, skirtas mergaitëms, bet ir pirmas serialas apie “merginas-burtininkes”, ið kuriø, beveik po dvideðimties metø, bemaþ populiariausiu tapo serialas “Nuostabioji kovotoja SailorMoon” [Pretty Soldier SailorMoon].
Antruoju tokiu serialu laikomas “Akko paslaptis” [Himitsu no Akko-chan] (1969-1970), pastatytas pagal Akacuki Fudio manga. Serialas nulëmë tolimesná þanro “merginos-burtininkës” vystymàsi – paprasta mergaitë/mergina gauna magiðkà daiktà, kurio pagalba ji gali pasiversti kuo nors kitu ir pasikeitusi padëti þmonëms. Taip pat ji turi maþà, stebuklingà pagalbininkà, daþniausiai tai bûna koks nors gyvûnas (labai daþnai - katë). Daugiau apie serialø þanrà apie “merginas-burtininkas” raðoma kitoje anime istorijos dalyje.
Pagal Micutëru Jokojama manga tais metais sukuriamas pirmas juodai-baltas japonø TV-serialas apie “valdomus didþiulius robotus” – “Geleþinis þmogus numeris 28” " [Tetsujin #28] (1966). 70-tais ðià temà iðplëtë ir iðpopuliarino Nagaem Go, kuris pavertë jà tikru lobiu fantastiniø epopëjø siuþetams.
1969 metais pradedamas rodyti pats ilgiausias þmonijos istorijoje televizinis animacinis serialas – “Sadzaë-san” [Sazae-san] pagal Chasëgba Mamiko manga. Jis yra teberodomas iki ðiø dienø, jau kelios japonø kartos iðaugo þiûrëdami ponios Sadzaë ir jos draugiðkos ðeimos nuotykius.
Tais paèiais metais iðëjo du filmai, kurios buvo galima pamatyti per rusø televizijà. Tai – “Batuotas katinas” " [Nagagutsu wo Haita Neko] Jabukos Kimio (jo pagrindinis herojus tapo studijos "Toei Douga" simboliu) ir “Laivas-ðmëkla” [Sora Tobu Yureisen] Ikëdos Chuposi, kuriame savo pirmàjá svarbesná darbà gavo Mijadzaki Chjao.
Tuo pat metu iðleidþiamas pirmas sportinis serialas skirtas beisbolui, tuo metu tai buvo pati populiariausia sporto ðaka Japonijoje. Jis vadinosi “Kiodzino þvaigþdë” [Kyojin no Hoshi] (1969). Ir tais paèiais metais iðleidþiamas pirmas, sporto tema, pilnametraþinis anime mergaitëms, apie krepðiná – “Geriausia ataka” [Attack No. 1]. Abu jie buvo gan sëkmingi, ir iðvedë nemaþai “standartø” á paaugliams skirtà anime þanrà apie sportà.
Tais metais Tëdzuka Osamu padarë didelæ átakà tolimesniam japonø animacijos formavimuisi - jis smarkiai iðplëtë leidþiamø temø ratà ir þiûrovø auditorijà. 1969 metais jis iðleidþia pilnametraþiná anime, skirtà suaugusiems, - “1001 naktis” [Senya Ichiya Monogatari] þymiø arabø pasakø suaugusiems motyvais, o 1971 metais pasirodo “Kleopatra” [Cleopatra] – dràsi, beveik pornografinë parodija pagal istorinius filmus ið Romos gyvenimo.
Tokiu bûdu á 70-uosius metus anime áþengë jau susiformavusiu komerciniu menu, þymiai populiaresnë Japonijos, nei, pavyzdþiui, kokia kita nacionalinë animacija savo ðalyje. Tuo metu beveik visi stambûs anime projektai buvo televizijos serialai, daþniausiai mangos ekranizacijos. Vienu ið nedaugelio iðimèiø tapo Takachatos Isao ir Mijadzaki Chajao filmas “Chorsas – narsusis saulës princas” " [Taiyo no Ouji Horus no Daibouken] (1968), kuris, neþiûrint á Toei valdþios prieðiðkumà (Takachata ir Mijaddzaki buvo profsàjungos lyderiai, konfliktavæ su valdþia), buvo þiûrovø ðiltai priimtas ir ávedë naujo þanro japonø animacijoje pagrindus.
manau kaikuriuos anime is siu paminetu paziuresiu pvz... Chorsas – narsusis saulës princas
juk ji parase kad paeme is kazkur gal rado kokiam uzkampi... nukopinta dar is vieno kokio kito saito taigi nesikabinek prie jos aisku?`